- žlabas
- 1 žlãbas sm. (4) DŽ, NdŽ; Kos58 1. And, Pbr, Krč ėdžios (ppr. karvėms): Prie sienos stovėdavo žlabaĩ pašarui Ob. Dvylosios nuo žlãbo lenta atplėšta Sdk. Ažmesk šieno žlabañ karvėm Sv. Indėk žlabañ karvėm ėst Ds. Žlãbas karvėm paduot, ėdalą dedi Avl. Kai liuobsi telioką, išmesk iš žlãbo atlikusį šieną Km. Avižas supyliau lovin, o šieną žlabañ sumečiau Ssk. Karvių žlabaĩ jau abu sulūžo Dl. Eisiu į žlabùs karvėm šieno įdėt Kvr. Pilni žlabaĩ šieno priversta Užp. Seniau, būdavo, stovi toks žlabẽlis avelėm Ps. Vaiką rado po žlabù žiemą (atsako klausinėjantiems, iš kur kūdikis) Lb. Sukalk telioku žlabelį, nebeleisma prie karvei Svn. Dabar visi į žlabùs [pašarą] deda Č. Inbrukiau glėbį žlabẽlin Lb. Ažu žlãbo stveriasi arklys Pst. Kol neturėjom žlabų̃, kiek ėdesio karvės po kojom sumindavo Slm. Žlabaĩ sustatyti piestu, gyvuliai palaidi Všn. Net baubia, kad drasko žlãbą jaučias Kp. Žlaban kiaušinis padėtas Dbk. 2. [i]užtvaras: Teliuką žlabè laikom Aln.
Dictionary of the Lithuanian Language.